Metodologija
Bendrieji gebėjimai yra daugelio sričių ir krypčių mokslinių tyrimų ir ekspertinio domėjimosi bei taikymo objektas. Tyrinėjant bendrųjų gebėjimų sampratas ir jų taikymą neišvengiamai susiduriama su edukologijos, psichologijos, ergonomikos, ekonomikos, politinės ekonomikos, sociologijos mokslų teorinėmis įžvalgomis ir modeliais, kurie skirtingai traktuoja bendruosius gebėjimus, jų funkcijas ir reikšmę žmogui bei visuomenei.
Pastaruoju metu tarptautiniame moksliniame diskurse itin sparčiai vystosi ekonomikos ir politinės ekonomijos mokslų teorinės įžvalgos susijusios su bendraisiais gebėjimais.
Green (2013) analizuodamas gebėjimus ir įgūdžius, akcentuoja šias kertines jų charakteristikas:
- Gebėjimų ir įgūdžių pritaikymą pridėtinę vertę kuriančioje veikloje. Būtent ekonominės vertės kūrimas yra esminis gebėjimų ir įgūdžių prasmės ir reikšmės elementas.
- Gebėjimų ir įgūdžių įgijimą ir tobulinimą per mokymąsi. Ši savybė taip pat akcentuoja gabėjimų ir įgūdžių dinamiškumą ir jų polinkį kintamumui. Kartu ši savybė iškelia idėją, kad nėra baigtinių ir nekintančių gebėjimų ir įgūdžių derinių ar vienetų, o gebėjimų įgijimas ir jų pritaikymas reikalauja nuolatinio ir pastovaus individų ir visuomenės dėmesio.
- Socialinį gebėjimų ir įgūdžių determinavimą. Gebėjimų ir įgūdžių prasmingumo ir jų pritaikymo erdvė yra visuomenė, kur taip pat yra apibrėžiamas ir formuojamas pačių gebėjimų turinys. Socialiai prasmingi ir ekonomiškai naudingi gebėjimai ir įgūdžiai gali būti formuojami tik konkrečiuose socialiniuose kontekstuose, nuo visuomenės izoliuotas ir tik asmens pastangomis pagrįstas tokuų gebėjimų ir įgūdžių formavimas yra neįmanomas.
Green taip pat pasiūlo gebėjimų ir įgūdžių tipologiją, pagrįstą trimis kriterijais:
- Pagal taikymo sritis ir jų pobūdį gebėjimus ir įgūdžius galima skirstyti į bendruosius, kurie yra pritaikomi daugelyje veiklos sričių ir specialiuosius (profesinius), kuriuos galima pritaikyti tik tam tikrose konkrečiose profesinės veiklos srityse.
- Remiantis veiklos, kurioje taikomi gebėjimai ir įgūdžiai, sudėtingumo kriterijumi, gebėjimai ir įgūdžiai gali būti skirstomi į bazinius gebėjimus, reikalingus atlikti paprastoms ir nuolat besikartojančioms veikloms ir aukštuosius gebėjimus, kurie yra reikalingi spręsti sudėtingiems, nenumatomai kintantiems veiklos uždaviniams.
- Pagal veiklos uždavinių pobūdį, gebėjimus ir įgūdžius galima skirstyti į rutininius (taikomus automatiškai, nekintančius) ir nerutininius (taikomus pagal kintančias veiklos uždavinių sąlygas).
Green akcentuoja vieną iš esminių su gebėjimai ir įgūdžiais susijusių prieštaravimų – ar (ir kiek) gebėjimai ir įgūdžiai yra asmens savybės, ar (ir kiek) juos galima traktuoti kaip veiklos charakteristikas? Kokios yra sąsajos tarp veiklos atlikimo keliamų reikalavimų gebėjimams ir įgūdžiams ir jų įgijimo bei raiškos veikloje? Šis klausimas yra aktualus tyrinėjant ir bendruosius gebėjimus – tyrėjas pagal tai turėtų aiškiai identifikuoti savo požiūrio tašką ir bendrųjų gebėjimų sampratos traktavimą.