LRT studijoje vyksta laida „Teatras ir pedagogika“. Dialogo dalyviai – aktorius, teatre dirbantis su vaikais bei turintis ryškią kultūrinę patirtį ir pedagogas, pasižymintis universalia teorine praktika. Taigi, eteryje akivaizdi akistata tarp dviejų skirtingą kultūrinį sąmoningumą turinčių žmonių. Aktorius su kultūrine įvairove susiduria tiesiogiai dalyvaudamas kultūrinės raiškos veikloje, savo kultūrinį patyrimą perteikdamas bręstantiems individams. Jo minčių srautas remiasi realia praktika, tačiau teorinių žinių stygiumi. Pedagogo dėstomose mintyse pastebimas ribotumas, kurio susiformavimo priežastis - teorinių žinių perteklius. Taigi, susiduria skirtingos kultūrinės kompetencijos atstovai.  Viena vertus, abiejų siekiamybė yra ta pati – ugdyti kultūrinius procesus ir savo asmeninę patirtį perteikti tam tikrai visuomenės daliai. Tačiau išsiskiria šių patirčių paveikumas – aktoriaus minčių srautas, paveiktas jo asmeninio kūrybinio potencialo, pateikiamas universaliau ir tokiu būdu tampa priimtinesnis platesniam klausytojų ratui. Pedagogo požiūris atsiskleidžia remiantis teorinių žinių gausa, todėl klausytojų, galinčių tapti jo požiūrio šalininkais, skaičius ženkliai mažesnis.  Tačiau laidos sumanytojų lūkesčiai pateisinami – teorinių ir praktinių žinių sandūroje atsiskleidžia kultūrinės kompetencijos poreikis ir realizacija. Aktoriaus praktinės žinios – žodžio, minties raiškos sklandumas, profesinė gera savijauta prieš kameras, dialogo tęstinumo palaikymas atskleidžia gebėjimą mintis perteikti suprantama, aiškia kalba bei aktualiai kiekvienam stebinčiajam. Teorinės žinios praplečia akiratį, tačiau susiduria su perdavimo – komunikacijos ir dialogo problema, tai lemia temos uždarumą ir neiškomunikavimą auditorijai.