Vidutinio amžiaus lietuvis pakviečiamas į darbo pokalbį tarptautinėje įmonėje. Šios įmonės vadovas yra kitatautis, kitos rasės bei religijos atstovas. Taigi, susiduriama su kultūriniu dialogu, kuomet abiems dalyviams privalu tinkamai panaudoti savo asmeninį tolerancijos lygmenį. Potencialus darbuotojas turi pakankamai darbo patirties tarptautiniame kontekste, todėl nestokoja įvairių kultūrinių patirčių. Globalaus akiračio ir gyvenimiškos patirties turėjimas suteikia šiam žmogui galimybę tinkamai komunikuoti su įvairių tautybių, rasių ir religijų atstovais. Todėl tarp darbdavio ir kandidato į darbuotojus sukuriamas tolerancija paženklintas komunikacinis produktas. Būtent gebėjimas toleruoti, įsiklausyti į kito asmens poziciją, tampa pagrindiniu aspektu,  padedančiu susiformuoti produktyviam darbo pokalbiui. Nepaisant kultūrinės ir socialinės aplinkos skirtumų, įvyksta liberalių pažiūrų šalininkų susitikimas, kuriame gausu intencijų suprasti vienam kito poreikius, požiūrius, nuomones. Pats tolerancijos buvimo faktas XXI a. visuomenėje turėtų funkcionuoti kaip savaime suprantamas reiškinys komunikaciniu atžvilgiu, tačiau darbdaviui teko susidurti su kitų kandidatų tolerancijos ir komunikacinių įgūdžių stoka. Todėl aptariamas asmuo, pasižymintis atitinkama profesine kompetencija bei deramais bendravimo įgūdžiais, yra sėkmingai įdarbinamas tarpkultūrinių projektų vadovo pareigose.