Informacinės visuomenės technologijų (IVT) kompetencija suprantama, kaip gebėjimas vystyti ir taikyti matematinį mąstymą, sprendžiant įvairias problemas; patikimai, kritiškai, kūrybiškai naudoti informacinės visuomenės technologijas namuose ir darbe, ieškoti, rinkti, apdoroti informaciją naudojant pagrindines kompiuterines programas ir internetą, naudoti elektronines visuomenės informavimo ir bendravimo priemones: elektroninį paštą, socialines interneto svetaines ir kt..

Informacinės visuomenės technologijų kompetencijos ugdymo tikslas – savarankiškos ir savivaldžios, sąmoningos, atsakingos ir nuolat tobulėjančios asmenybės formavimasis.

IVT gebėjimai, kurie pasireiškia švietimo procesuose ir kuriuos suaugusysis naudoja asmeninėje, visuomeninėje ir profesinėje veiklose:

• Gebėjimas mintinai atlikti elementarius skaičiavimus (sudėti, atimti, dauginti, dalinti nedidelius skaičius);
• Gebėjimas atlikti kasdieninio gyvenimo skaičiavimus (pirkinių kaina ir grąža parduotuvėje, buto mokesčiai, kambario sienų plotas, savo pajamos ir išlaidos ir pan.);
• Gebėjimas skaičiuoti naudojantis elektroniniais prietaisais (skaičiuotuvais, mob. telefonais ir pan.);
• Gebėjimas naudotis mobiliuoju telefonu bendravimo ir kitais tikslais;
• Gebėjimas naudotis bankomatu;
• Gebėjimas naudotis skaitmeninėmis GPS navigacijos priemonėmis (pėstiesiems, dviratininkams, automobiliams ir kt;
• Gebėjimas naudoti informacinių technologijų priemones bendravimui: elektroninis paštas, pokalbių programos („Skype“ ir kt.), socialinės svetainės („Facebook“ ir kt.);
• Gebėjimas pasitelkti informacinių technologijų paslaugas asmeniniams ir/ar darbo tikslams (e-bankininkystė, internetinė prekyba, žiniasklaida, elektroniniai valdžios vartai: turto, pajamų deklaravimas ir kt.).;
• Gebėjimas naudotis internetu ieškant ir atrenkant reikalingą informaciją
• Gebėjimas rašyti ir skaityti naudojant tekstų redaktorius (Microsoft Word, Open Office ir kt.);
• Gebėjimas skaičiuoti ir braižyti diagramas naudojant skaičiuokles (Microsoft Excel, Open Office ir kt.);
• Gebėjimas naudotis duomenų bazių sistemomis (Microsoft Access ir kt.);
• Gebėjimas paruošti pateiktis (prezentacijas) naudojantis Microsoft Power Point ir pan
• Teisinių ir etinių normų, susijusių su informacinėmis technologijomis, žinojimas ir gebėjimas jų laikytis (programų, muzikos, vaizdo įrašų ir kitų kūrinių teisingas įsigijimas ir naudojimas, informacijos privatumas ir jo laikymasis, el. pašto ir interneto svetainių naudojimo etika ir pan.);
• Higienos taisyklių žinojimas ir gebėjimas jų laikytis (pertraukos dirbant su kompiuteriu, taisyklinga laikysena, reikalavimai darbo vietai, ir t.t.).

Pateiktą IVT modulį sudaro konkretūs IVT panaudojimo atvejai, kaip šias kompetencijas taiko mokymo įstaigų absolventai, dirbantieji ir užsiimantys verslu ar individualia veikla, senjorai, ir konkrečios užduotys, kurios padeda “įveiklinti” konkrečius kompetenciją sudarančius gebėjimus ir juos lavinti praktikuojant.

Modulio tikslas – padėti piliečiams suprasti IVT panaudojimo svarbą, įgyti ar tobulinti IVT gebėjimus, būtinus savarankiškam darbui, panaudojant tradicines ir šiuolaikiškas technologijas prieigai prie informacijos ir darbui su ja. Ypatingas dėmesys IVT modulyje skiriamas gebėjimui naudotis informacijos paieška ir paslaugomis internete. Siekiama padėti suprasti ir pasinaudoti tiesiogiai internete pasiekiamais informacijos ir aptarnavimo ištekliais iš įvairių sričių įskaitant: naujienas, valdžios paslaugas, vartotojus, švietimą/mokymą, darbo paiešką, sveikatą, verslą ir pan. IVT modulis skirtas visiems piliečiams nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, padėties, gebėjimų ar supratimo.

Atvejų analizei skiriamas fiksuotas laikas. Galima organizuoti individualią arba grupinę atvejo analizę. Jeigu dirbama individualiai, po sutarto laiko, pvz., 5-10 min, kviečiama paeiliui pasisakyti, atsakyti į klausimus, diskutuoti, papildyti vienas kitą. Mentorius pabaigoje apibendrina sprendimus. Galima naudoti baltą lentą. Jeigu dirbama grupelėmis, patartina grupuoti po 3-5 žmones ir iš karto užduoti aptarimo klausimus. Tada skiriamas kiek ilgesnis grupinio sprendimo laikas – 10-15 min. Po to pasisako po vieną grupės atstovą. Mentorius pabaigoje apibendrina sprendimus. Galima naudoti baltą lentą.

Kompetencijų lavinimosi užduotys skirtos padėti lavinti tam tikrus gebėjimus, todėl jas reiktų atlikti tiek kartų, kiek reikia išmokti lengvai atlikti užduotyje nurodytam veiksmui. Dažnai besimokantiesiems trūksta nuoseklumo – dirbama netolygiai: tai dažnai neduoda rezultatų. Vykdydamas užduotį, besimokantysis turi kaip įmanoma tiksliau atlikti tai, kas joje pateikta. Neatlikus kokio nors žingsnio, reikia mėginti išsiaiškinti, kaip jį atlikti, ir atlikus keliauti toliau. Besimokantysis turi paklausti savęs, kodėl konkrečią užduotį svarbu atlikti gerai – tai padidins motyvaciją stengtis.

Kiekvienos užduoties pabaigoje yra pateikti keli savianalizei skirti klausimai. Atsakydamas į šiuos klausimus, besimokantysis stengiasi įsigilinti į atliktą užduotį, su kokiomis problemomis susidūrė, kaip jas sprendė ir kaip įgytą gebėjimą gali pritaikyti kitokioje situacijoje.

Galutinio rezultato kokybė priklausys nuo daugelio aplinkybių: nuo to, ar gerai išsiaiškinta užduotis, ar besimokantysis supranta, kaip ją atlikti, ar pakankamai turi įgūdžių, kad pasiektų norimą rezultatą. 

Mentoriui patariama neskubėti pateikti besimokančiajam užuominas dėl užduočių atlikimo. Reiktų skatinti, kad besimokantysis pats apgalvotų užduotį ir rastų sprendimo kelius. Jeigu kreipiamasi pagalbos, reiktų kartu aptarti užduotį, išsiaiškinti besimokančiojo kompetencijas, padėti jam įgyti naujų kompetencijų.