Įvadas į modulį
Šiuolaikinėje visuomenėje mes visi norime bendrauti. Bendraujame namie, darbe, visuomenėje. Mūsų bendravimas dažnai priklauso nuo situacijos ir aplinkos, kurioje vyksta bendravimas. Dažnai lietuviškas žodis “bendravimas” keičiamas žodžiu “komunikacija” arba “komunikavimas”. Komunikacija yra kilęs iš lotynų kalbos (communicationis (communico) reiškia kvalifikuotai bendrauti žodžiu ir/ar raštu). Lotynų kalba communicare reiškia dalintis. Šis žodis, savo ruožtu, susijęs su lotynų kalbos žodžiu communis (liet. bendras). Komunikacija yra nenutrūkstantis, nesibaigiantis ir integralus procesas. Komunikacijos moksluose neegzistuoja vieningas komunikacijos apibrėžimas, todėl yra išskiriami ir kiti, dažniausiai siauresni, šio termino apibrėžimai:
- bendravimas, keitimasis patirtimi, mintimis, išgyvenimais;
- pasikeitimas prasme tarp individų, naudojant bendrą simbolių sistemą;
- procesas, kai vienas žmogus ar grupė perduoda informaciją kitam žmogui ar grupei, kurie ją suvokia ir perduoda atgal;
- užbaigtos žinios perdavimas iš siuntėjo gavėjui.
Komunikacija yra skirstoma į verbalinę (kalbos ženklai, žodžiai vartojami kaip simboliai išreikšti idėjas) neverbalinę (ženklų kalba, veiksmų kalba, išvaizda, balso kokybė, veido išraiška, kt. ) komunikaciją. Komunikacija, taip pat, gali būti skirstoma į rašytinę (raštas) ir nerašytinę (kalbos garsai, gestai, sutartiniai ne rašto ženklai). Komunikacija gali būti dalykinė ar asmeninė. Asmeninė komunikacija - pasikeitimas informacija asmeninio pobūdžio klausimais, kurios tikslas – draugystė, bičiulystė. Dalykinė komunikacija dažniausiai pasireiškia formalioje organizacijos veikloje arba santykiuose su formalia organizacija. Ši komunikacija padeda organizacijos nariams tinkamai reaguoti į pokyčius organizacijos gyvenime, suteikia jiems galimybę pažinti situaciją, prisitaikyti prie besikeičiančių užduočių, spręsti iškylančias problemas.
Bendravimas (komunikacija) kokia nors kalba reiškia, kad žmogus turi gerai išmanyti žodyną, gramatiką ir skirtingas kalbos funkcijas. Be to, žmonės turi gebėti bendrauti įvairiose situacijose, o dėl nuostatų, jie turėtų vertinti estetines kalbų savybes, bendrauti su kitais asmenimis įvairiakultūrėje ir įvairiakalbėje aplinkoje.
|
“ |
"Bendravimas gimtąja kalba reiškia sugebėjimą žodžiu ir raštu reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) ir bendrauti kalbine prasme tinkamu būdu bei kūrybiškai įvairioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kaip antai, švietimas ir mokymas, darbas, namai ir laisvalaikis.“ (Europos komisija, 2006 m.).
Bendravimo gimtąja kalba kompetencijos svarbiausi komponentai yra:
- gimtosios kalbos žinios, jų supratimas;
- gebėjimas taikyti įgytas žinias konkrečiose situacijose;
- patirtimi paremti įgūdžiai;
- vertybinės nuostatos ir požiūriai.
Bendravimo gimtąja kalba kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, kuri įgalina žmogų adekvačiai suprasti ir veiksmingai perteikti kitiems kalba reiškiamą įvairiopą turinį – informaciją, mintis ir idėjas, emocinį ir estetinį patyrimą; ji taip pat reiškia gebėjimą ir nusiteikimą atsakingai vartoti kalbą, nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus; ji apima nusiteikimą vertinti gimtąją kalbą kaip bendravimo, savęs, kitų, pasaulio pažinimo ir kūrimo priemonę. Vienas svarbesnių gimtosios kalbos uždavinių yra ugdyti taisyklingos sakytinės ir rašytinės kalbos mokėjimus, kurie labai svarbūs, ugdant komunikavimo kompetenciją.
Europa yra daugiatautė ir daugiakalbė vieta, kurioje mes veikiame, gyvename, dirbame, bendraujame. Jau nebeužtenka vienos užsienio kalbos mokėjimo. Mokytis kalbų yra ne tik laisvalaikio užsiėmimas, tai tapo būtinybe įvairaus amžiaus žmonėms. Eurobarometro duomenimis daugiau nei pusė (53 proc.) europiečių vartoja užsienio kalbas darbe, o 45 proc. teigia dėl užsienio kalbų žinių gavę geresnį darbą gimtojoje šalyje (Europos komisija, 2012).
“…. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba plečia akiratį ir atveria duris. Užsienio kalbų žinios piliečiams gali padėti gauti darbą, o įmonėms – suteikti daugiau galimybių bendrojoje rinkoje.” (Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou).
„Bendravimas užsienio kalbomis didžia dalimi apima pagrindinius bendravimo gimtąja kalba įgūdžius: jis yra pagrįstas gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) mokantis, darbe, namuose, leidžiant laisvalaikį pagal kiekvieno norus ar poreikius. Bendravimas užsienio kalbomis reikalauja ir tokių įgūdžių, kaip tarpininkavimas ir tarpkultūrinis supratimas.....” (Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Europos orientaciniai metmenys, 2006, p.5) .
Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis kompetencijų lavinimo modulio tikslas yra lavinti gebėjimus bendrauti raštu ir žodžiu gimtąja ir užsienio kalbomis.
Modulį sudaro:
- Įvadas;
- Atvejų analizė;
- Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis kompetencijų lavinimosi užduotys;
- Baigiamasis žodis.
Atvejų analizės dalyje pateikiami atvejai supažindins jus su tam tikromis bendravimo problemomis, kurios atsiranda dirbant, visuomeninėje veikloje ar asmeniniame gyvenime. Pateikiami atvejai - gana tipiški. Po kiekvienu atveju yra pateikti savikontrolės klausimai, kurie padės atvejus analizuoti. Į šiuos klausimus besimokančiajam rekomenduotina:
- atsakyti raštu;
- perskaičius atsakymus, apmąstyti kaip toje situacijoje pasielgtų besimokantysis;
- ką derėtų daryti, siekiant išspręsti problemą;
- apgalvoti, kaip bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis žinios ir gebėjimai gali padėti problemą išspręsti;
- aprašyti problemos sprendimo būdą.
Sekančioje dalyje yra pateiktos bendravimo gimtąja kalba ir užsienio kalbomis kompetencijų lavinimo (si) užduotys. Ši dalis yra skirta lavinti besimokančiojo bendravimo raštu ir žodžiu gebėjimus, tobulinti tai, kas primiršta, įgyti naujų gebėjimų. Užduotys parengtos siekiant sukurti galimybę besimokančiajam įsivertinti savo gebėjimus ir nustatyti, ką būtina tobulinti. Besimokantysis dirba savarankiškai, pagal poreikius. Pateikiamos įvairios užduotys – pratimų atlikimas, CV rašymas, laiškų rašymas ir t. t. Kiekvienos užduoties tikslas yra skirtingas. Skiriasi ir bendravimo žinių bei gebėjimų taikymo sritys: asmeninio tobulėjimo, profesinė ar visuomeninė veikla, karjeros siekimas.