Nors socialinio darbo profesija Lietuvoje yra gana jauna, tačiau dabar ne tik Lietuvos miestų, bet ir mažų kaimelių gyventojai gali gauti socialinio darbuotojo pagalbą ir paramą. 

Socialinis darbuotojas yra tarpininkas tarp visuomenės ir žmogaus. Nuvykę į asmens, kuriam reikalinga pagalba, namus, darbuotojai jiems padeda nupirkti, ruošti maistą, susitvarkyti namus, buitį, nuvykti į gydymo įstaigas, sumokėti mokesčius, bendrauja. Žodžiu, padeda padaryti tai, ko vienišas pagyvenęs ar neįgalus žmogus pats nebepajėgia.

Ponia Genutė dirba socialine darbuotoja, prižiūri keliolika apylinkės šeimų ir vienišų žmonių. Socialinio darbuotojo specialybė yra universali – privalai turėti ir teisinių, ir medicininių žinių, ir psichologas turi geras būti. Ponia Genutė jau seniai naudojasi ne tik automobiliu, telefonu, bet ir kompiuteriu, internetu. Kompiuteris talkina planuoti žmonių vizitus pas gydytojus, apsipirkti internetu, sumokėti mokesčius. Tarp jos lankomų žmonių yra keletas šeimų, kuriose auga mažamečiai ir mokyklinio amžiaus vaikai. Tokioms šeimoms dažnai pajamų užtenka tik maistui, o buities ir higienos reikmenys, mokyklinės prekės tampa prabanga. Rūbai ir avalynė taip pat ne visada atitinka šeimų poreikius. O kur dar prakiurę stogai, sulūžę baldai ir seniai dažytos sienos. Kiek galėdama ji rūpinasi labdara, ieško dovanojamų daiktų skelbimų skelbimų portaluose. Bet žmonėms norisi padėti čia ir dabar, o ir vaikai nelauks mokyklinių prekių iki pavasario. Ką daryti? Apylinkės žmonės padeda vieni kitiems, bet tai - lašas jūroje.

Ponia Genutė, bendraudama su kitomis rajono socialinėmis darbuotojomis sužinojo apie Facebook socialiniame tinkle vykstančius visuomeninius judėjimus ir grupes, skirtas teikti paramą Lietuvos vargingai gyvenančioms šeimoms. Šios grupės organizuoja naudotų ir naujų namų apyvokos daiktų, statybinių medžiagų, mokyklinių prekių, rūbų ir avalynės tikslinius rinkimus konkrečioms šeimoms. Labdara keliauja ne tik iš Lietuvos šeimų, kurios dalijasi nebereikalingais daiktais, bet ir iš emigrantų Airijoje, Norvegijoje, Anglijoje. Tokios grupės socialiniuos tinkluos kaip socialinius darbuotojus ir remia šeimas.

Ponia Genutė labai apsidžiaugė, kad geba naudotis kompiuteriu – greitai įsisavino Facebook galimybes, susisiekė su rėmėjų grupėmis, pateikė informaciją apie konkrečias šeimas, vienišus senelius ir jų konkrečius poreikius. Aktyvi socialinė darbuotoja ir jos lankomos šeimos džiaugiasi, kad į jų namus jau atkeliavo tai, kas svarbiausia: kuprinės su mokykliniais reikmenimis mokinukams, indai, higienos prekės, avalynė, vežimėlis ir rūbeliai ką tik gimusiam jaunos mamytės sūneliui, kraujospūdžio aparatas senolei. Dar daug ko reikia, bet yra socialiniai tinklai, internetas, kuris leidžia greitai keistis informacija ir padėti vieni kitiems.

Savikontrolės klausimai

1. Kokia yra aprašytos situacijos problema?
2. Kokių IVT kompetencijų reikia socialiniam darbuotojui jo darbe?
3. Kaip IVT kompetencijos padeda spręsti socialines problemas?
4. Kokius savo turimus įgūdžius panaudotumėte?