Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetenciją apjungia mokymosi mokytis ir kultūrinio sąmoningumo kompetencijos. Suaugusysis siekia vadovautis turima mokymosi ir veiklos patirtimi, naudojant ir pritaikant žinias, įgūdžius ir gebėjimus asmeninėje, profesinėje ir visuomeninėje veikloje.
Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad labai skirtingai suaugusieji lavinasi kultūrinio sąmoningumo ir mokymosi mokytis gebėjimus, dažniausias svarbiu motyvu tampa – tam tikrų gebėjimų reikalingumas. Tokį suaugusiųjų supratimą formuoja išorės tendencijos, t. y. ekonominė ir socialinė būsena. Kita vertus, pripažįstama, kad vienas esminių mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencijos lavinimosi veiksnių yra pačio suaugusiojo nuostata į saviugdą ir požiūris į mokymąsi visą gyvenimą.
Mokymosi mokytis kompetencija suprantama kaip piliečio gebėjimą būti aktyviu dalyviu pilietinėje visuomenėje. Europos komisijos rekomendacijos rėmuose yra įterpiama tokia mokymosi mokytis koncepcijos apibrėžtis: mokymasis mokytis reiškia gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse (Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Europos orientaciniai metmenys, 2007).
Kultūrinio sąmoningumo kompetencijos gebėjimai yra tokie, kaip suvokti meno svarbą saviugdai, suprasti meno kūrinių poveikį asmenybės ugdymuisi, pritaikyti meninio kūrinio teikiamą informaciją saviugdai, išreikšti save meno srityje, vertinti kultūrinio sąmoningumo proceso svarbą asmeniniame gyvenime. Kultūrinis sąmoningumas yra suvokiamas kaip asmens kompetencija, kuri reiškiasi mokėjimu pripažinti, gerbti, saugoti kultūrinę įvairovę ir dalyvauti socialiai vertingoje kultūrinės raiškos veikloje. Ši samprata siejama su ugdymu kultūroje, kuris apima žmogaus žinias, tikėjimą, meną, moralę, įstatymus, papročius ir visa kita, ką žmogus įgyja būdamas visuomenės dalimi. Asmens saviugda, kaip sudedamoji ugdymo proceso dalis yra labai svarbi kultūrinio sąmoningumo ugdymui. Asmens poreikis ugdytis ir skatinti sąmoningumą atsiranda tik tuomet, kai asmuo nėra patenkintas esama padėtimi ir siekia pokyčių karjeroje. Kūrybinė raiška leidžia žmogui naudojant savo gebėjimus atrasti naujus ir originalius sprendimus, daryti ką nors unikalaus, atrasti naujus darinius, naudotis platesne nei duota informacija, nekonvencionaliai mąstyti, valdyti situacijas, tobulinti ar keisti pasaulį, kad šis geriau atitiktų žmonių poreikius. Kūrybiškumo raiška žmogaus gyvenime yra būtina, o menas padeda ugdyti kūrybiškumo kompetenciją. Visas ugdymo procesas turi vykti remiantis meniniu procesu, nes tai jausmų ir kūrybiškumo išlaisvinimas. Menų naudojimas gyvenimiškose situacijose leidžia pajusti mus supančią harmoniją, suvokti aplinką visais mums duotais jutimais, tapti jautresniais, pastabesniais, dėmesingais, gailestingais ir kuriančiais. Menas ragina keisti savo sampratą, nekreipiant dėmesio į galimus sunkumus. Meninėje kūryboje žmonės patiria visišką laisvę. Kūrybiškumas kasdieniame gyvenime įgalina išlaisvinti pasikartojančias emocijas, spręsti problemas ir krizes, ieškoti ir atrasti alternatyvių, pagarbių sau ir kitiems priemonių.